Teoriniai tyrimų metodai
Kaip teigia prof. R.Tidikis (Socialinių mokslų metodologija, 2003), teorinis ir empirinis pažinimo lygmuo skiriasi savo dalyku, priemonėmis ir tyrimo metodais.
Realiai teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai glaudžiai sąveikauja. bet kuriame tyrime taikomi tiek vieni, tiek kiti tyrimo metodai.
Teoriniais metodais, kurie remiasi teorinio mąstymo (filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais dėsningumais, mokslinis tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teorinių metodų vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra pastovus ir universalus. Jie atspindi mąstymo operacijų kryptingumą, minties veiksmus, mąstymo turinį. Teorinių metodų pasirinkimas ir tinkamas naudojimas bei įvardijimas turi didžiulę įtaką visam tyrimui.
Abstrahuodamiesi nuo tikrovės, vaizdinio mąstymo pagalba jie padeda nustatyti daiktą ir reiškinių ryšius, pertvarkyti mintyse turimus vaizdinius; sąvokinio mąstymo pagalba jie padeda atrasti reiškinių ryšius siejant ir pertvarkant turimas sąvokas.
Teorinių metodų naudojimas moksliniame darbe suteikia galimybę kurti naujas idėjas kaip mąstymo rezultatą.
Skirtingai nei jutiminis pažinimas, atspindintis pirmiausia daiktų, reiškinių išorę, mąstymas pasireiškia abstrakčiais sprendimais, samprotavimais, sąvokomis, hipotezėmis, teorijomis, kurios padeda pažinti vidinius reiškinių vystymosi ryšius ir dėsningumus.
Šiame skyriuje, remiantis prof. R. Tidikiu, pateikiami trumpi teorinio tyrimo metodų aprašymai (spauskite ant metodo pavadinimo žemiau):
