Atvejo studija suteikia galimybę nuodugniai išanalizuoti ir aprašyti vieną įvykį ar faktą realiame kontekste ir aprašyti (paaiškinti) tiriamą reiškinį, ypač, kai tarp reiškinio ir jo konteksto ribos nėra aiškios. Atvejo studija dažniausiai susideda iš informacijos surinkimo ir analizės etapų.  

 Atvejo studijos gali būti naudojamos formuluojant teorijas arba siekiant aprašyti (pvz. Išsamiai atskleisti organizacijos gerąją patirtį, siekiant iliustruoti ar paaiškinti tam tikrą fenomeną ar tendenciją.  Atvejo studijoms gali būti naudojami tiek kiekybiniai, tiek ir kokybiniai duomenys.

Atvejo studija yra gana plačiai naudojama organizacijų veiklos studijose ir visose socialinių mokslų srityse. Pastaraisiais metais pastebima atvejo analizės, kaip mokslinio tyrimo metodo pozicijų stiprėjimo  tendencija, vis dažniau atvejo analizė naudojama kaip patikima mokslinių tyrimų strategija  (Hartley, 1994, 2004, Stake, 2000). Nors metodas nėra nei naujas nei savo esme grynai kokybinis tyrimas, atvejų studija tampa viena iš labiausiai paplitusių būdų, skirtų kokybinių tyrimų atlikimui.  

Tai tokia kokybinių tyrimų strategija, kai detaliai, giliai nagrinėjamas vienas ar keli konkretūs atvejai, iliustruojantys tiriamąją problemą.   Čia didžiausias dėmesys skiriamas konkrečiam atvejui, kurį bandoma kuo išsamiau aprašyti ir paaiškinti bei atsakyti į tyrimo klausimus.

Atvejo studijos gali būti orientuotos tiek į daugiau kiekybinių duomenų surinkimą tiek ir į kokybinių duomenų apie tiriamąjį atvejį gavimą.

Siekiant ištirti tam tikrą pasirinktą problemą, tyrėjas gali nagrinėti tam tikrą vieną problemos apraišką (atvejį) arba keletą tokių atvejų (daugybinė atvejų studija), taip pat gali siekti parinkti tokius atvejus, kurie reprezentuotų tiriamos problemos ar nagrinėjamos temos ribas.

Kadangi atvejo studija gali būti naudojama tiek kaip aiškinamasis tiek ir kaip aprašomasis  tyrimas, tiek deduktyviai patikrinant hipotezes ar teorinius modelius, tiek ir induktyviai, siekiant palengvinti teorijos konstravimą, šis metodas yra labai universalus. Atvejo analizė arba leidžia deduktyviai pereiti nuo bendrinių aspektų prie konkrečių tyrimo aspektų, arba leidžia surinkti duomenis, kurie savo ruoštu padeda svarstyti ir kurti teorinius konstruktus. 

 Taikant atvejo analizę socialiniuose tyrimuose svarbu apsibrėžti, kas yra analizės vienetas ir kas yra atvejo analizės kontekstas arba kontekstai.  Pasirinkti teoriniai konstruktai naudojami kaip modelis su kuriuo siekiama palyginti gautus duomenis. Harley (2004) apibrėžia atvejo studiją, kaip nuoseklų fenomeno susijusiame kontekste tyrinėjimą, paprastai renkant duomenis tam tikrą laiko atkarpą. Tokio tyrimo tikslas paprastai yra pateikti konteksto  procesų analizę, kurie atskleistų teorinius tyrinėjamo reiškinio aspektus. Todėl atvejo studijos gali būti taikomos kaip kompleksinio tyrimo dalis, siejant su kitais tyrimų metodais. Kai aprašomas unikalus ar išskirtinis atvejis, naujas reiškinys,  atvejo studijos gali atlikti svarbią funkciją generuojant hipotezes ir konstruojant naujus teorinius modelius, išryškinti tiriamo reiškinio tikrinamus teorinius aspektus.

Atvejo analizės atlikimo eiga:

• Pasirinkto atvejo (ar atvejų) identifikavimas ir atvejo ribų nustatymas. Pirmiausia apsibrėžiama, kas bus laikoma tyrime „atveju“ (asmens patirtis, įvykis ar situacija), tuomet bandoma nustatyti atvejo ribas. Atvejo/atvejų parinkimui taikomi įvairūs atrankos būdai, patogu rinktis tikslinę atvejų atranką arba tyrimui parinkti besiskiriančius atvejus, kurie leistų atskleisti įvairesnius problemos, proceso ar įvykio aspektus;
• Duomenų rinkimas. Tyrėjas siekia surinkti kuo detalesnės informacijos ir ją aprašyti, pasinaudojant visa įmanoma informacijos šaltinių įvairove (dokumentų analize, struktūruotus ir nestruktūruotus interviu, stebėjimą dalyvaujant ar nedalyvaujant ir pan.).
• Duomenų analizė. Pirmiausiai pateikiama kuo išsamesnis atvejo ir jo konteksto (situacijos) aprašymas, analizuojant atvejo istoriją, įvykių seką, veikėjus ir panašiai. Toliau paprastai seka temų analizė, kurioje tyrėjas dėmesį sutelkia į kelių temų, kelių dalykų analizę. Taip pat dėmesys skiriamas konteksto, aplinkybių, sąlygų analizei ir aprašymui. Jeigu atliekama kelių atvejų analizė, tyrėjas pirmiausiai aprašo kiekvieną atvejį atskirai. Iš surinktų duomenų apsibrėžiamos analizės temos ir jų požymiai.
• Rezultatų interpretavimas. Šiame etape pateikiamos atlikto tyrimo išvados, atskleisti nauji analizuojamo reiškinio aspektai, siekiant pademonstruoti, kaip atvejo studija leido pagilinti problemos ar reiškinio supratimą, kokius naujai atrastus faktus būtų galima toliau analizuoti ir tirti, galbūt pasitelkiant papildomus tyrimų metodus.