Lyginamasis istorinis metodas
Lyginamasis istorinis metodas (angl. – method, comaparative– historic, vok. – methode, vergleichend–historische, rus. – мeтoд cрaвнитeльнo–истoричeский) – juo išaiškinama, kas yra bendra ir ypatinga istoriniuose reiškiniuose, gretinant vieną ar įvairius reiškinius skirtingose istorinio vystymosi pakopose.
Lyginamojo istorinio metodo ypatybė – skirtingų kultūrų, politinių, teisinių, socialinių ir mokslo sričių bendrų seniausių elementų bei idėjų atkūrimas ir palyginimas. Šiuo metodu išryškinama kas bendra ir ypatinga socialiniuose reiškiniuose, tų reiškinių istorinio vystymosi ypatumai bei skirtingų reiškinių koegzistencija (sambūvis).
Lyginamasis istorinis metodas – pats seniausias metodas, plačiai naudojamas ir mūsų dienomis. Šis metodas sieja du metodus į vientisą metodą, vadinamą būtent lyginamuoju istoriniu metodu. Šis metodas yra taikomas daugelyje mokslų.
Lyginamasis istorinis metodas gali būti naudojamas dvejopai:
- kaip savarankiško tyrimo instrumentas, kuris duoda konkrečius rezultatus;
- kaip intelektinis veiksmas, kuriuo galima interpretuoti duomenis, gautus anksčiau kitu metodu.
Lyginamojo istorinio metodo pavadinimas dviprasmis. Vieni mano, kad kalbama apie lyginamojo metodo taikymą istorijoje (lyginamoji istorija), kitiems tai lyginamasis metodas plačiąja prasme, apimantis ir istorinę reiškinio analizę. Dvigubas metodo pavadinimas nėra beprasmis. Jis pabrėžia istorinį požiūrį nagrinėjant tam tikrą reiškinį, teisės normą ar institutą, ar teisės sistemą apskritai. Tik taip galima juos pilnutinai ir visapusiai išsiaiškinti bei suprasti. Savaime suprantama, istorinis ir lyginamasis metodo aspektas sąveikauja tarpusavyje. Istorinis požiūris gali būti lyginamasis bei lyginamasis diachroninis (laiko tėkmės požiūriu).
